Dictionary of the Lithuanian Language.
apleidinėti — iter. dem. apleisti; nesirūpinti kuo: Aš ir tavo tėvus neapleidinėjau, padėdinėjau Str. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidinėti; išleidinėti; nuleidinėti; paleidinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atleidinėti — iter. dem. atleisti. 1. dovanoti nusikaltusiam: Įkaušę kaimynai atleidinėjo vienas kitam senas kaltes ir nesusipratimus J.Marc. Mes mokame išsisukinėti, sau atleidinėti, pasiteisinti rš. ║ bažn. suteikinėti nuodėmių atleidimą: Kunigai pripratę… … Dictionary of the Lithuanian Language
daleidinėti — ×daleidinėti (hibr.) iter. dem. daleisti; nedrausti: Ir kap šitie sẽniai daleidinėjo šitep! Str. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidinėti; išleidinėti; nuleidinėti; paleidinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išleidinėti — iter. dem. išleisti. 1. duoti vis išeiti: Vaikai katiną įleidinėjo ir išleidinėjo pro duris rš. 2. Bsg duoti ištekėti, išeiti už vyro. 3. nuolat išlydėti pro duris išeinant: Svečius jau buvo išleidinėję Pn. Penktadienį ir šeštadienį praleisdavę… … Dictionary of the Lithuanian Language
leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleidinėti — iter. dem. nuleisti. 1. daryti, kad vis nubėgtų, nutekėtų: Užleido lauką, o štai dabar tenka rankomis vandenį nuleidinėti sp. Gaudant žuvis tose vietose, draudžiama nuleidinėti vandenį rš. 2. refl. pasidavinėti kito nuomonei, daryti nuolaidą:… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleidinėti — iter. dem. paleisti. 1. suteikinėti laisvę: Darbininkai paleidinėja kalinius rš. 2. pakeisti, pavaduoti (ganantį, ariantį…): Pietų paleidinėju rš. 3. refl. ištvirkti: Seniau svietas gyveno, dabar pasleidinėja Brsl. leidinėti; apleidinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
praleidinėti — iter. dem. praleisti. 1. palydėti, išleisti: Kad nepraleidinėjus, tai būtum nieko nežinoję, betgi ana praleidinėjo gi dukterį Str. 2. ko nors nedaryti, ko neatlikti, leisti praeiti: Jis nuolat pamokas praleidinėdavo Mš. 3. duoti praeiti (laikui) … Dictionary of the Lithuanian Language
prileidinėti — iter. dem. prileisti. 1. M duoti prieiti. 2. refl. augti, bręsti: Prisleidinėja rugiai, ir jaugi spės grūdas Lz. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidin … Dictionary of the Lithuanian Language
įleidinėti — iter. dem. įleisti. 1. duoti vis įeiti: Durininkas išleidinėjo ir įleidinėjo žmones rš. 2. įtekinti, įbėginti. | refl. tr.: Pasidarom kokios rūgštelės, svečias koks pasimaišo, ir turim ko įsileidinėti Jnšk. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; da … Dictionary of the Lithuanian Language
